Osteochondrozė yra viena iš labiausiai paplitusių stuburo patologijų. Manoma, kad jis vystosi daugiausia kakle arba apatinėje nugaros dalyje. Juk būtent šiose vietose stuburas yra labai paslankus ir patiria didelį stresą. Tačiau daugumos žmonių sėslus gyvenimo būdas ir ilgalaikis sėdėjimas prie stalo lėmė tai, kad vis dažniau pradėjo sirgti krūtinės ląstos stuburo osteochondroze. Nors daugeliu atvejų ši patologija diagnozuojama ne iš karto. Juk krūtinės ląstos osteochondrozės ypatumas yra tas, kad jos simptomai yra nespecifiniai ir primena daugelį kitų patologijų.
bendrosios charakteristikos
Ši degeneracinė-distrofinė liga pažeidžia krūtinės ląstos stuburo tarpslankstelinius diskus. Taip yra dėl medžiagų apykaitos procesų pažeidimo, dėl kurio kremzlės audinys plonėja ir išsausėja. Dėl to, veikiami fizinio krūvio, diskai pradeda griūti ir praranda nusidėvėjimo funkcijas. Palaipsniui pažeidžiami stuburo slanksteliai, raiščiai ir sąnariai. Gali sutrikti nervinės skaidulos ir kraujagyslės.
Šis procesas vystosi lėtai, todėl patologiją sunku diagnozuoti. Be to, ne visi iš karto kreipiasi į gydytoją, nes nežino, koks yra krūtinės ląstos osteochondrozės pavojus. Tačiau be gydymo liga gali sukelti rimtų komplikacijų. Kadangi ši stuburo dalis yra atsakinga už vidaus organų aprūpinimą krauju ir inervaciją, sergant pažengusia krūtinės ląstos stuburo osteochondrozės forma, gali išsivystyti įvairios patologijos. Sutrinka žarnyno peristaltika, širdies, kepenų, virškinamojo trakto darbas. Gali pasireikšti pankreatitas, cholecistitas, tulžies latakų diskinezija. Tačiau dažniausiai komplikacijos atsiranda stubure. Be tarpslankstelinių diskų išvaržų ir tarpšonkaulinės neuralgijos, gali išsivystyti nugaros smegenų kompresija, spondilozė, išialgija ir laikysenos sutrikimai.
Krūtinės ląstos stuburo osteochondrozė vienodai paplitusi vyrams ir moterims. Jo išvaizda net nepriklauso nuo amžiaus, nors anksčiau buvo manoma, kad degeneracinės-distrofinės ligos būdingos tik vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau šiuolaikinis jaunimas vis dažniau kenčia nuo osteochondrozės dėl netinkamos mitybos ir sėslaus gyvenimo būdo.
Manoma, kad labiausiai paplitusi osteochondrozė yra gimdos kaklelio. Dažnai patologija atsiranda ir juosmens srityje. Taip yra dėl ypatingos skeleto struktūros. Krūtinės ląstos srityje stuburas yra mažiau judrus, nes yra susijęs su šonkauliais ir krūtinkauliu.
Tarpslanksteliniai diskai čia plonesni, o slanksteliai išsidėstę arčiau vienas kito. Tačiau ši sekcija yra mažiau jautri traumoms ir kitiems išoriniams poveikiams, nes dalį apkrovos užima šonkauliai ir krūtinė.
Osteochondrozė dažniausiai pasireiškia 7-11 slankstelių lygyje. Šiuo atveju pirmiausia pažeidžiami tarpslanksteliniai diskai. Dažniausiai pažeidžiami 1-2 stuburo segmentai. Tačiau kartais išsivysto polisegmentinė osteochondrozė, kai tuo pačiu metu sunaikinami keli diskai. Retai patologija šiame skyriuje atsiranda savarankiškai, dažniausiai kartu su gimdos kaklelio ar juosmens stuburo pažeidimu. Tokiu atveju simptomai yra ryškesni, todėl ligą diagnozuoti tampa lengviau.
Krūtinės ląstos osteochondrozės ypatumas yra tas, kad ji retai pasireiškia nugaros skausmais po krūvio, kaip ir tada, kai ji lokalizuota stuburo kaklinėje ar juosmeninėje dalyje. Patologija pradiniame etape painiojama su širdies ar plaučių ligomis. Juk dažnai skausmai lokalizuojasi krūtinėje, atsiranda dusulys, pykinimas, šaltkrėtis. Tačiau krūtinės ląstos osteochondrozės apraiškos nėra labai ryškios, todėl pacientai ne visada kreipiasi į gydytoją pradiniame etape. Dėl šios priežasties patologija progresuoja.
Ligos vystymasis
Krūtinės ląstos osteochondrozės pavojus yra tas, kad ji „užmaskuojama" kaip kitos ligos. Patologija vystosi lėtai, retai kuris iš pacientų kreipiasi į gydytoją pradiniame etape. Osteochondrozė prasideda nuo tarpslankstelinio disko plonėjimo. Jo šerdis išsilygina, apvalkalas įtrūksta ir išdžiūsta, o slanksteliai suartėja. Šiame etape dažniausiai nėra didelio diskomforto, tik nedidelis raumenų įtempimas. Jei ligą galima aptikti, ją galima visiškai išgydyti atstačius diskų būklę.
Tačiau dažniausiai osteochondrozė progresuoja ir toliau. Aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose gali prasidėti uždegiminis procesas, kenčia sąnarių kapsulės. Sumažėja stuburo paslankumas, gali pasislinkti slanksteliai. Jei ir toliau didėja fizinis aktyvumas, dėl slankstelių trinties vienas į kitą ant jų atsiranda mikroįtrūkimų. Šiuo metu jaučiamas spaudimo jausmas krūtinėje, skausmas bet kokiu viršutinės kūno dalies judesiu.
Trečiajame osteochondrozės etape labai suplonėja tarpslanksteliniai diskai, atsiranda iškilimų, išvaržų. Stuburo mobilumas yra beveik visiškai ribotas. Ant slankstelių pradeda formuotis osteofitai. Šiam etapui būdingas ryškus radikulinis sindromas, nes pažeidžiamos nervinės skaidulos. Tokiu atveju labai sutrinka vidaus organų darbas. Daugeliu atvejų būtent šiuo metu pacientas kreipiasi į gydytoją ir pradeda gydymą. Jei to nepadarysite, komplikacijos gali sukelti negalią, o suspaudus nugaros smegenis – visišką nejudrumą.
Paskutiniam osteochondrozės etapui būdingas visiškas diskų sunaikinimas ir jų funkcijų praradimas. Slankstelių kaulinis audinys pradeda byrėti, todėl visiškai sutrinka stuburo paslankumas. Visi vegetatyviniai ir radikuliniai krūtinės ląstos osteochondrozės simptomai yra aiškiai išreikšti.
Krūtinės ląstos osteochondrozės vystymasis yra banguotas. Paprastai tai yra lėtinis procesas, kuris vyksta lėtai, su nedideliu diskomfortu. Gali padidėti nuovargis, silpnumas. O veikiant išoriniams veiksniams, paūmėja aštrūs skausmai. Tokiu atveju pacientai dažnai yra hospitalizuojami, nes priepuolį gali lydėti oro trūkumo jausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, krūtinės ar pilvo skausmas.
Priežastys
Pagrindinė krūtinės ląstos osteochondrozės priežastis, kaip ir kitų jos formų, yra mineralų apykaitos pažeidimas. Dėl degeneracinių-distrofinių procesų atsiranda išsikišimas ar disko išvarža, jie plonėja ir nustoja atlikti savo funkcijas, palaipsniui griūva slanksteliai, auga osteofitai. Dažniausiai taip yra dėl nesubalansuotos mitybos, dėl kurios trūksta būtinų maistinių medžiagų, arba su amžiumi susijusių kremzlinio audinio sudėties pokyčių. Diskų degeneracija taip pat gali sukelti blogą kraujotaką stuburo srityje, blogus įpročius arba paveldimą polinkį.
Tačiau mineralų trūkumas ne visada sukelia osteochondrozę. Tam reikia provokuojančių veiksnių, turinčių įtakos pačiam stuburui.
Todėl taip pat išskiriamos šios patologijos priežastys:
- dažnos statinės apkrovos ant stuburo;
- ilgalaikis sėdėjimas nepatogioje padėtyje prie stalo;
- svorių kėlimas;
- nutukimas;
- stuburo ar aplinkinių audinių sužalojimas;
- užsiimti jėgos sportu;
- rachiocampsis;
- raumenų korseto silpnumas;
- įgimtos skeleto anomalijos;
- sunki hipotermija;
- nervinis pervargimas.
Pasirodo, patologijos vystymuisi jautriausi žmonės, kurie ilgą laiką praleidžia nepatogią padėtį prie stalo ar vairuoja automobilį, taip pat dirbantys sunkų fizinį darbą. Iš tiesų, tiek padidėjusios apkrovos, tiek visiškas jų nebuvimas vienodai kenkia tarpslanksteliniams diskams.
Be to, osteochondrozė dažnai išsivysto jauniems žmonėms, sergantiems osteochondropatija. Ši patologija dažniausiai išsivysto paaugliams apatinėje krūtinės ląstos srityje. Jai būdinga stuburo stuburo nekrozė, stuburo deformacija ir neurologinių simptomų atsiradimas. Progresuojant patologijai, ją komplikuoja osteochondrozė.
Patologijos apraiškos
Pagrindiniai krūtinės ląstos osteochondrozės simptomai yra skausmas, radikulinis sindromas ir vidaus organų disfunkcija. Šios patologijos skausmas gali būti aštrus, paroksizminis ar skausmingas, nuolatinis, didėjantis judant. Kartais pacientai patenka į ligoninę, kai įtariamas ūminis pankreatitas, cholecistitas ar šlapimo akmenligė. Galų gale, skausmas ne visada yra lokalizuotas paveiktų slankstelių srityje. Todėl krūtinės ląstos osteochondrozė dažnai painiojama su kitų organų patologijomis.
Be to, degeneracinius stuburo procesus sergant šia liga beveik visada lydi kraujagyslių sutrikimai arba tarpšonkaulinė neuralgija. Taip yra dėl ypatingos stuburo struktūros šiame skyriuje – nedidelio atstumo tarp slankstelių ir daugybės nervų bei kraujagyslių.
Krūtinės ląstos osteochondrozę galima įtarti ribojant viršutinės kūno dalies paslankumą, didinant sulenkimą. Dažnai pasireiškia tarpšonkaulinė neuralgija. Ūmus skausmas gali trukti kelias valandas ar ilgiau. Ją gali sukelti kilnojant svorius, ilgai išlaikant statinę laikyseną, hipotermiją.
Jei pažeidžiami indai, pažeidžiamas odos aprūpinimas krauju ir mityba. Dėl to padidėja nagų trapumas, išsausėja ir pleiskanoja oda. Dažnai stebimas odos šaltis ir galūnių šaltis.
Skausmo ypatybės
Skausmas sergant krūtinės ląstos osteochondroze gali būti skirtingo intensyvumo ir lokalizacijos. Skausmas dažniausiai atsiranda krūtinėje arba tarp menčių. Jie pasunkėja pakėlus ranką, sukant ar lenkiant kūną, kosint ar čiaudint. Skausmai gali būti aštrūs, spaudžiantys, skausmingi.
Paprastai tokie pojūčiai skirstomi į dvi grupes: dorsago ir dorsalgia. Dorsago yra ūmaus skausmo tarp menčių priepuolis. Jis taip pat vadinamas "krūtinės lumbago". Skausmas yra toks stiprus, kad žmogus negali judėti. Nugaros priepuolis dažniausiai įvyksta po ilgo buvimo nejudančioje padėtyje pirmuoju judesiu. Ją lydi raumenų spazmas, todėl sutrinka kvėpavimo funkcija. Pojūtis tęsiasi iki mentės, tarp šonkaulių iki krūtinės. Krūtinės skausmas sergant osteochondroze primena krūtinės anginos priepuolį, tačiau kitaip nei jis, jo nepašalina nitroglicerinas. Be to, skausmas didėja spaudžiant slankstelius.
Dorsalgija yra lėtinis, lengvas skausmas. Paprastai jis prasideda palaipsniui, su nedideliu diskomfortu krūtinės ląstos stuburo srityje. Tokiu atveju skausmas gali sustiprėti lenkiant, pasisukus, keliant ranką ir net einant. Tai labai apriboja paciento mobilumą. Be to, skausmas gali padidėti giliai įkvėpus, ilgai sėdint arba naktį. Dorsalgija gali trukti nuo 2 savaičių iki mėnesio. Krūtinės spaudimas ir dusulys gali būti panašus į plaučių uždegimą, tačiau pacientas nekosi ir nekarščiuoja.
Radikulinis sindromas
Suspaudus slankstelius ar spazminius nervų šaknelių raumenis, ryškėja krūtinės ląstos osteochondrozės požymiai. Juk šioje stuburo vietoje esantys stuburo nervai atsakingi už odos inervaciją, motorines galūnių funkcijas, vidaus organų veiklą.
Be šaudymo nugaros, krūtinės ar pilvo skausmų, nervų suspaudimą lydi šie simptomai:
- parezė arba dalinis galūnių paralyžius;
- odos jautrumo pažeidimas;
- tirpimas, deginimas, dilgčiojimas, bėgimo „žąsų kojos" pojūtis;
- sausgyslių refleksų pažeidimas;
- refleksinis raumenų spazmas;
- trofiniai odos pokyčiai – plaukų slinkimas, spalvos pasikeitimas, sausumas ir pleiskanojimas.
Šių simptomų intensyvumas didėja fizinio krūvio metu, giliai įkvėpus, ilgai sėdint, po hipotermijos ar streso.
Vegetatyviniai sutrikimai
Krūtinės ląstos stuburo dalyje yra daug nervų ir kraujagyslių, užtikrinančių normalią vidaus organų veiklą. Todėl sergant osteochondroze būtinai stebimi įvairūs autonominiai sutrikimai. Jie priklauso nuo paveiktų slankstelių lokalizacijos, taip pat nuo patologijos stadijos.
Esant stuburo pažeidimams viršutinėje krūtinės ląstos srityje, atsiranda diskomfortas stemplėje, komos jausmas ryklėje. Pasunkėja rijimas, gali atsirasti balso pokyčių. Viduriniai krūtinės slanksteliai yra atsakingi už kepenis, tulžies pūslę, skrandį ir kasą. Todėl juos sunaikinus, simptomai dažnai būna panašūs į pankreatitą, cholecistitą ar gastritą. Jei degeneraciniai pakitimai paveikė apatinius krūtinės slankstelius, gali kilti žarnyno ir lytinių organų problemų.
Pacientai dažnai kreipiasi į gydytoją dėl pilvo skausmo. Dažniausiai jie paūmėja vakare arba po fizinio darbo. Be to, skausmas nėra susijęs su paciento mitybos ypatumais. Šis gastrologinis sindromas būdingas krūtinės ląstos osteochondrozei. Tačiau nepaisant pilvo skausmo, žarnyno veiklos sutrikimų, pykinimo ir vidurių pūtimo, virškinimo trakto problemų nerasta. Šie pojūčiai atsiranda dėl stuburo nervų ir kraujagyslių pažeidimo.
Diagnostika
Dėl to, kad krūtinės ląstos osteochondrozės požymiai yra nespecifiniai, patologiją galima nustatyti tik atlikus išsamų tyrimą. Tuo pačiu labai svarbu ją atskirti nuo kitų ligų. Stuburo rentgeno spinduliai arba tomografija padeda pašalinti spondilopatiją, reumatoidinį artritą, ankilozinį spondilitą.
Tačiau reikalingi ir kiti tyrimo metodai. Tai šlapimo tyrimas, bendras ir biocheminis kraujo tyrimas, fluorografija, EKG, MRT arba vidaus organų ultragarsas. Toks tyrimas leidžia atmesti tokias patologijas kaip pankreatitas, gastritas, skrandžio opos, širdies priepuoliai, pneumonija ir urolitiazė.
Gydymas
Krūtinės ląstos stuburo osteochondrozės gydymas turėtų būti išsamus. Kadangi patologijos priežastis yra degeneraciniai procesai, visiškai išgydyti jos neįmanoma. Sustabdyti šį procesą ir atstatyti stuburo funkcijas galima tik pradinėje stadijoje, kol slankstelių struktūra dar nepažeista, o diskai tik šiek tiek sumažėję.
Tačiau dažniausiai krūtinės ląstos osteochondrozės gydymas yra skirtas sulėtinti audinių irimą, malšinti skausmą ir neurologinius simptomus, atkurti judrumą. Terapinių metodų pasirinkimas priklauso nuo patologijos stadijos, degeneracinių procesų vietos, pasireiškusių simptomų. Gydymą būtina pradėti kuo anksčiau, tada yra daugiau galimybių išvengti komplikacijų.
Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, kai stipriai skauda nugarą, o šaudantis skausmas spinduliuoja į krūtinę ar pečių ašmenis. Tokį paūmėjimą galima pašalinti specialiais metodais. Dažniausiai tai yra vaistai, vartojami tablečių ar injekcijų pavidalu, įvairūs tepalai ar kompresai, fizioterapinės procedūros. Taip pat būtina imobilizuoti stuburą: pacientui rodomas lovos režimas ir judėjimo apribojimas kelioms dienoms.
Pašalinus priepuolį, gydymas nesibaigia. Tačiau dabar pagrindinis jos tikslas – sustabdyti degeneracinius procesus ir atkurti audinių trofiką. Iš tam skirtų vaistų naudojami chordroprotektoriai, vitaminai, medžiagų apykaitą gerinančios priemonės. Be to, būtinai skiriami masažo ir fizioterapinių procedūrų kursai, taip pat kineziterapijos pratimai. Be to, specialių pratimų vykdymas turėtų būti nuolatinis. Norint išvengti komplikacijų, būtina stebėti mitybą, kad ji aprūpintų organizmą visais reikalingais vitaminais ir mineralais. Taip pat labai svarbus gyvenimo būdas: tinkamo čiužinio ir pagalvės pasirinkimas miegui, kėdė darbui, kaitaliojamas poilsis ir fizinis aktyvumas.
Krūtinės ląstos osteochondrozė yra gana rimta patologija, kuri, jei negydoma, gali sukelti pavojingų komplikacijų. Tačiau diagnozės sunkumai lemia tai, kad liga dažnai progresuoja. Todėl labai svarbu vadovautis teisingu gyvenimo būdu ir vengti veiksnių, kurie provokuoja diskų sunaikinimą. Tai padės išvengti osteochondrozės vystymosi ir išlaikyti sveiką stuburą.